Mūsų kūnas, emocijos ir mintys yra labai artimai susiję. Todėl išgyvenant ir stresines, ir džiaugsmingas situacijas, reaguoja visas organizmas. Emocijos sukelia tam tikrų raumenų grupių įtampą. Dažnai patiriant stresą, nerimą, baimę, susierzinimą, tam tikros raumenų grupės patiria didesnę ir dažnesnę įtampą, galiausiai ji įsitvirtina nesąmoningai, gali atsirasti skausmai, spazmai, psichosomatiniai sutrikimai - kraujotakos, endokrininiai, virškinimo trakto, imuninės sistemos.
Todėl organizmui periodiškai reikalingas poilsis. Jis patiriamas miegant, tačiau galimas ir relaksacijos pagalba. Relaksacija – tai organizmo gebėjimas atpalaiduoti raumenis (tai fizinis atsipalaidavimas) ir panirti į ramybės būseną bei nusiraminti (tai psichinis atsipalaidavimas). Atpalaidavus raumenis, nurimsta ir mintys bei emocijos. Atsipalaidavęs organizmas veikia optimaliausiu funkcionavimo režimu, nebeeikvojama energija raumenų įtampai palaikyti, pašalinama emocinė įtampa, pagerėja nuotaika, organizmas apsaugomas nuo pervargimo, atkuriama vidinė pusiausvyra, teigiamai veikiama emocinė ir protinė būklė. 15-20 min. giluminio atsipalaidavimo prilygsta 2-3 valandoms geros kokybės miego.
Relaksacijos pratimų galima išmokti. Juos pastoviai praktikuojant, susiformuoja įgūdžiai, atsipalaiduoti ir nusiraminti išmokstama greičiau, pailsėti ir atsigauti pavyksta įvairiose kasdienybės situacijose.
Įvairios relaksacijos technikos (autogeninė treniruotė, raumenų relaksacija, kvėpavimo relaksacija, vaizduotės pratimai) naudingos esant padidėjusiam nervų sistemos jautrumui, pasireiškiant įtampai, nemigai, stresui, nerimui, baimei, nepasitikėjimui savimi, įtampos galvos skausmams, įkyrioms mintims. Relaksacijos efektas trunka keletą valandų. Ilgai ir pastoviai atliekant relaksacijos pratimus, galima tapti labiau atsipalaidavusiu, atsparesniu stresinėms situacijoms.
Noriu padrąsinti išmokti relaksacijos būdu įveikti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
