KAIP VYKSTA KONSULTACIJOS?
Konsultacija vyksta jaukioje patalpoje, nesant jokių pašalinių žmonių, klientui ir terapeutui sėdint krėsluose, vienas priešais kitą. Pokalbio metu gilinamasi į tai, kas svarbu klientui. Pirmos ar kelių pirmų konsultacijų metu išsiaiškinama, kokie kliento skundai ir sunkumai, kaip jis pats bando juos spręsti, kokie lūkesčiai. Esant reikalui, gali būti atliekami psichologiniai testai, padedantys geriau įvertinti psichologinę būseną.
Įvertinus situaciją, aptariame tolimesnių susitikimų sąlygas - numatome ir susitariame, ko sieksime susitikimų metu, kada ir kaip dažnai vyks konsultacijos.
Kartais pradėti kalbėti apie save būna nedrąsu. Kai kada žmonės jaudinasi, kad atėję „nežinos ką sakyti“, „nuo ko pradėti“. Nejaukumas ir šiek tiek nerimo yra visai suprantami nežinomoje ir nepažįstamoje situacijoje. Neturite iš anksto suplanuoti, ką ir kaip sakysite. Pasitikėkite savo vidiniu žinojimu! Juk svarbiausią žingsnį jau žengėte – apsisprendėte ir pasiryžote ateiti!
Psichologė gali užduoti klausimus, pasitikslinti. Pokalbio eigoje, matydami ir patirdami, kad yra nekritikuojami, neteisiami, nenuvertinami, nedaromas psichologinis spaudimas, daugelis žmonių pasijunta saugiau ir ramiau. Pokalbis apie savo vidinį pasaulį gali būti visai nauja patirtis – gydanti, įkvepianti, išlaisvinanti.
Psichoterapijos metu klientas, lydimas psichoterapeuto:
- mokosi atidžiau pažvelgti į save, apie save kalbėti;
- mokosi geriau atpažinti, pažinti ir įvardinti savo jausmus, ieško būdų, kaip juos tinkamai išreikšti;
- tyrinėja savo norus, troškimus, mokosi aiškiau suprasti savo poreikius, ribas;
- stiprina pasitikėjimą savimi ir savivertę, mokosi drąsiau priimti savo paties sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą;
- išbando naujus elgesio būdus, kad pagerėtų gyvenimo kokybė ir tarpasmeniniai santykiai;
- ieško savo vidinės stiprybės bei resursų, kuriais galėtų remtis, lavina įgūdžius, padėsiančius įveikti problemas ir sunkumus ateity;
- augina ir tobulina savo asmenybę.
KIEK REIKĖS KONSULTACIJŲ?
Nėra iš anksto nustatyto ir visiems vienodai tinkamo konsultacijų skaičiaus.
Kartais žmonės kreipiasi į psichologą, norėdami palaikymo ar pagalbos sprendžiant konkrečią gyvenimo situaciją, ieškodami atsakymo į konkretų kasdienybėje iškylantį psichologinio pobūdžio klausimą. Kai kada tokiais atvejais gali pakakti ir kelių susitikimų su psichologu ar trumpalaikės psichoterapijos (iki 10-15 susitikimų).
Visgi neretais atvejais sunkumai kaupiasi daug metų. Ateidamas į psichoterapiją, žmogus atsineša visą “bagažą“ jausmų, prisiminimų, neišspręstų ar skaudžių situacijų, seniai susiformavusių ar iš aplinkos perimtų nuostatų, įsisenėjusių reagavimo būdų. Tuomet prireikia daugiau laiko ir kantrybės, psichoterapija gali tęstis keletą metų. Per juos žmogus kartu su terapeutu tyrinėja savo vidinį pasaulį, atpažįsta ir pamažu pažįsta įvairias savo puses, pratinasi sąmoningiau išgyventi tai, kas vyksta kasdien, mokosi būti autentišku ir labiau džiaugtis savo gyvenimu, net ir susiduriant su tam tikrais sunkumais. Lydimas terapeuto, žmogus atranda savo paties vidinę stiprybę, kuria gali remtis sunkumuose.
Savęs pažinimas ir Savasties atskleidimas – tai viso Gyvenimo kelionė, kuri neapsiriboja psichoterapeuto kabinetu ir jame nesibaigia. Čia žmogus tik įgauna drąsos pilniau, tikriau ir sąmoningiau gyventi savo paties Gyvenimą.
KUO SKIRIASI PSICHOLOGAS, PSICHIATRAS IR PSICHOTERAPEUTAS?
Psichologas - asmuo, Universitete baigęs 6 metų psichologijos studijų programą, įgijęs bakalauro laipsnį ir magistro laipsnį konkrečioje specializacijoje (pvz., klinikinė psichologija, pedagoginė psichologija, sveikatos psichologija, organizacijų psichologija)
Psichologas teikia psichologines konsultacijas žmonėms, turintiems kasdieninio gyvenimo psichologinių sunkumų (adaptacijos sunkumai mokykloje ar darbe, šeimoje, santuokoje, pasitikėjimo savimi ar savigarbos stoka, nuotaikos sutrikimai), esant tarpasmeninių santykių keblumams ir konfliktams bei bendravimo sunkumams, susidūrus su tam tikromis socialinėmis problemoms (skyrybos, smurtas, atskirtis ir pan.), ištikus psichologinėms krizėms.
Psichologas taip pat atlieka psichologinį įvertinimą –tiria intelektą, kognityvines funkcijas, mąstymą, emocijas, asmenybę.
Psichologas nerašo psichiatrinių diagnozių ir neišrašo vaistų receptų. Psichologas taip pat neduoda patarimų ir „greitų receptų“, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą - „kaip tapti laimingu“, „kaip pamiršti praeitį“ ir pan.
Psichologas gali tapti psichologu-psichoterapeutu, po Universiteto studijų pabaigęs papildomas podiplomines psichoterapijos studijas.
Psichiatras – tai gydytojas, turintis bazinį medicininį (gydytojo) išsilavinimą. Gydytojas psichiatras diagnozuoja ir gydo įvairias psichines ligas ir sutrikimus. Gydytojas psichiatras taiko medikamentinį gydymą, t.y. skiria vaistus, išrašo receptus. Baigęs papildomas podiplomines psichoterapijos studijas, gydytojas psichiatras gali tapti gydytoju psichiatru-psichoterapeutu. Tuomet greta medikamentinio gydymo jis gali taikyti ir psichoterapiją.
Psichoterapeutas - tai nėra atskira profesija. Psichoterapueto kvalifikaciją gali įgyti specialistai, turintys bazinį medicinos, psichologijos ar socialinį išsilavinimą ir baigę papildomas podiplomines studijas. Dažniausiai psichoterapeuto kvalifikaciją įgyja psichologai arba gydytojai psichiatrai. Podiplominėse studijose įgyjama tam tikros psichoterapinės mokyklos (Jungiškai orientuotos, psichodinaminės, egzistencinės, geštaltinės, kognityvinės – elgesio, ) psichoterapeuto kvalifikacija. Psichoterapija gali būti individuali, kai dirbama su vienu žmogumi, poros arba šeimos, o taip pat grupinė, kai dirbama su grupe žmonių vienu metu.
Psichiatras -psichoterapeutas gali skirti vaistus, o taip pat taikyti psichoterapines priemones. Tuo tarpu psichologas –psichoterapeutas vaistų neskiria ir naudoja tik psichologinio konsultavimo bei psichoterapines technikas.
